- sužaibyti
- sužaibýti 1. žr. sužaibuoti 1. | prk.: Kirtau smalėką, šoko kakton, net sužaĩbė akyse, kap ugnelė blyksterėjo Kls. ^ Kad tau nesužaĩbę drokstertų [perkūnas]! Arm. | refl.: Kryžmai susžaĩbė, jau kirs perkūnas Pls. | prk.: O baronas pasbėgėjo, kad bukterė[jo] vilko kakton, tam tik susžaibė LTR(Rod). 2. tr. DŽ, NdŽ, Zr sunkiai įžiūrėti, sugebėti matyti: Niekaip negaliu sužaibýt be akuliorių J.Jabl(Skp). 3. tr. Jnš, Žg suieškoti, suvaikyti: Betgi čia pat, namie, negalima tavęs sužaibyt J.Avyž. \ žaibyti; įžaibyti; prižaibyti; sužaibyti
Dictionary of the Lithuanian Language.